- risčia
- 1 risčià sf. (4) DŽ, Skr, Ėr, (2) Grš, Gs; SD65, Sut, I, M bėgimas tankiais žingsniais, risnojimas (ppr. apie arklio ir kitų gyvulių bėgimą): To žirgo gera risčia, t. y. risčiomis eina tak tak J. Bėroji tur smagią rìsčią Ll. Visą laiką jojo smagia risčia A.Vien. Tavo arkliu tik lenktynių eiti, gerą risčią turi Lš. Arkliai bėga gera risčia, jie kabina ilgus žingsnius I.Simon. Vilius sukirto arkliams ir greita risčia nuvažiavo namo I.Simon. Gera risčia važiuoti N. Žemaitukas, pajutęs šeimininko ranką, paspartina risčią V.Myk-Put. Lėtinti rìsčią NdŽ. Sunku į rìsčią išjudinti nuvargusius arklius Užv. Kai pradėjo botagu čaižyt, tuoj į rìsčią įvijo Vl. Šitas arklys neturi risčiõs Brt. Trumpoji risčia STŽ. Lengvoji risčia STŽ. Tramdomoji risčia STŽ. Rikiuotės risčia STŽ. Ko zuikis neturi? – Risčios, nes jis visados zovada bėga rš. | Balkūnas pasileido smarkia risčia rš. Tėvas smulkia risčiuke pribėgo prie vaikų sp. Bėga šunies risčia KrvP(Tl). Akvilė nusijuokė: nebuvo mačiusi jo taip skubančio, na ir ta griuvinėjanti risčia labai juokingai atrodė J.Avyž. ^ Jisai tik gaidžio risčia bėga rš. Ans neskubinos į darbus – utėlės risčià telakstė Krš.
◊ į rìsčią výti (įvýti, įvarýti) versti sukrusti, smarkiai suktis, skubinti: Jo neįvarýsi į rìsčią Dkš. Ir tą tinginę į rìsčią įvìjo Alk. Brolių dalys į risčią veja, iš namų varo rš. Mane į rìsčią vẽja: ir gyvuliai, ir valgis Snt.
Dictionary of the Lithuanian Language.